Taika
Taika – karo kaip organizuotos tarpvalstybinių santykių formos nebuvimas.[1] Platesniu aspektu – tai bendruomeninė draugystė ir harmonija be priešiškumo ir smurto. Socialiniu požiūriu taikos terminas dažnai vartojamas apibūdinti konflikto (tokio kaip karo) nebuvimas ir laisvė nuo smurto baimės tarp asmenų ar grupių. Žmonijos istorijoje daug lyderių naudojo taikos kūrimą ir diplomatiją sudarydami įvairius sandėrius ar taikos sutartis, skirtas, kad užkardytų galimus konfliktus, taip sukuriant sąlygas taikos įsigalėjimui regione ir ekonominiam augimui bei klestėjimui.
Taiką palaikančios organizacijos ir apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jungtinių Tautų Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas iš JTO siekių – siekti pasaulinės taikos. Tuo tikslu JT Saugumo Tarybai pritarus, Jungtinės Tautos siunčia taikos palaikymo misijas į regionus, kuriuose vyksta konfliktas ar kuriose yra konflikto kilimo grėsmė. Kadangio Jungtinės Tautos kariuomenės neturi, savanorius siunčia šalys narės. Už tai Jungtinių Tautų taikdarystė 1988 m. buvo apdovanota Nobelio taikos premija.
1981 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją 36/37, kurioje buvo numatyta įtvirtinti Tarptautinę taikos dieną. Šią rezoliuciją inicijavo Jungtinė Karalystė ir Kosta Rika.[2] Pirmą kartą ši diena paminėta 1982 m. Iki 2001 m. Tarptautinė taikos diena buvo minima kiekvieno rugsėjo trečią antradienį – Generalinės Asamblėjos susirinkimo pradžios atidarymo dieną, o 2001 m. buvo nustatyta nuolatinė minėjimo data – rugsėjo 21 diena. Generalinė Asamblėja rekomenduoja visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net vykstant karui šią dieną nutraukti karo veiksmus.
Nobelio taikos premija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukščiausiu apdovanojimu taikdariams yra laikoma Nobelio taikos premija, Norvegijos Nobelio komiteto skiriama nuo 1901 m. Premija skiriama kasmet tarptautiniu mastu pagarsėjusiems asmenims ar organizacijoms vykdant Alfredo Nobelio valią. Pagal ją, Nobelio taikos premija skiriama asmeniui, kurie „…nuveikė daugiausia ir geriausia tautų brolybės vardan, už esamų kariuomenių panaikinimą arba sumažinimą ir už taikos kongesų rengimą bei garsinimą.“[3]
Kitos žymesnės premijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Taikdarystė taip pat vertinama Rodso stipendija, Gandžio taikos premija, Sidnėjaus taikos apdovanojimas. Viena prestižiškiausių ir seniausių laikomos Rodso stipendijos JAV, Vokietijos ir Britų imperijos studentams įsteigėjas magnatas Sesilis Rodsas 1901 m. rašė, kad „tarpusavio supratimas tarp trijų didžiųjų valstybių padarys karo įsižiebimą neįmanomu, o santykiai per švietimą sujungia tampriausiai“.[4] Tuo tarpu Gandžio taikos premija įsteigta Indijos vyriausybės minint 125-ąsias vieno garsiausių taikos aktyvistų Mahatma Gandžio gimimo metines 1995 m. Premija apdovanojami asmenys ir organizacijos, savo veikla siekę įkūnyti pacifistinius Gandžio idealus. Sidnėjaus taikos apdovanojimas yra įsteigtas Sidnėjaus universiteto ir skiriamas asmenims ir organizacijoms, skatinusiems taiką su teisingumu ir praktikavusiems nesmurtinį kelią.
Taikos muziejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulyje yra įkurta keletas muziejų, kuriuose skleidžiamos pacifizmo idėjos, jas supriešinant su karo baisumais. Tarp žymesnių taikos muziejų − Teherano taikos muziejus Irane, Hirošimos taikos memorialinis muziejus ir Kioto muziejus pasaulio taikai Japonijoje, Izerio bokštų muziejus Belgijoje, Kano memorialinis muziejus Prancūzijoje, Nobelio taikos centras Norvegijoje.
Religija ir taika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikėjimai dažnai siekia įvardinti esmines problemas žmogaus gyvenime ir teikti patarimą joms spręsti, įskaitant konfliktus asmens viduje, tarp asmenų ir tarp bendruomenių. Senovės Graikijoje taikos (ramybės) dorybę įkūnijo deivė Eirenė, Senovės Romoje − Paksė.
Vidinė ar tarpasmeninė ar tarpbendruomeninė taika yra minimos budizme, hinduizme, islame, judaizme ir krikščionybėje.
Budistai tiki, kad taiką (ramybę) galima pasiekti pasibaigus kančiai. Anot budizmo, kančią sukelia troškimai ir lūkesčiai. Kad išsivaduotų iš kančios, Budos sekėjai turi laikytis Keturiose tauriosiose tiesose nurodyto mokymo.
Hinduistinėje tradicijoje taika skatinama Jadžurvedoje ir Ramajanoje. Valmikis Ramajanoje moko neatsakyti į bloga blogu.
Islamas moko, kad asmeninė taika (ramybė) pasiekiama atsidavus Alacho valiai.
Judėjų tradicijoje Dievas sugretinamas su taika. Šalom, biblinėje ir moderniojoje hebrajų kalboje nusakantis taiką žodis, yra vienas iš vardų Dievui apibūdinti pagal judėjų įstatymą ir tradiciją. Anot judaistinės soteriologijos, visuotinę taiką galop atneš ir įtvirtins atėjęs Mesijas. Apie tai rašoma Izaijo knygos 2-ame ir 11-ame skyriuose.
Krikščionys, tikintys, kad Jėzus iš Nazareto yra Žydų Mesijas aiškina Senajame Testamente esančios Izaijo knygos eilutes kaip mesijinę pranašystę apie Jėzų, kur šis vadinamas „Taikos kunigaikščiu“, „Ramybės kunigaikščiu“.[5] Evangelijoje pagal Matą taikdarystė iškeliama kaip vertybė, įkūnijanti Dievo vaiko idealą.[6]
Ideologijos ir taika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg)
Viena pagrindinių už taiką agituojančių ideologijų yra pacifizmas, oponuojantis būdui spręsti konfliktus ar įgyti pranašumą smurtiniu būdu. Pacifizmas gali būti pagrįstas moraliniais principais (deontologinis požiūris) ar pragmatizmu (pasekmistinis požiūris).
Mahatma Gandis parengė Satjagrahą, nesmurtinio pasipriešinimo filosofiją, kurią pats taikė kovodamas už Indijos nepriklausomybę. Satjagrahos teorija padarė įtaką Martino Liuterio Kingo, Džeimso Bevelio ir kitiems afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo aktyvistams JAV.
Taika mene[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Architektūriniai paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymesni paminklai taikai: Japoniškas taikos varpas Niujorke (JAV), Laiko fontanas (Čikagoje (JAV), Fredensborgo rūmai Fredensborge (Danija), Tarptautinis taikos sodas Manitoboje (JAV), Taikos arka Kanados ir JAV pasienio zonoje, Europos statula Briuselyje (Belgija), Votertono-Gleišero tarptautinis taikos parkas Albertoje (JAV). Šanti stupa Pocharoje (Nepalas) ir kitos taikos pagodos.
Muzikiniai kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išgarsėjusių dainų apie taiką yra parašę Bob Dylan („Blowin' in the Wind“), John Lennon („Imagine“), Bob Marley („Fussing and Fighting“), The Cranberries („Zombie“), Michael Jackson („Heal The World“, „History“), Queen („The Miracle“), King Crimson („Peace“) ir kiti.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Taika. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.
- ↑ Europos žmogaus teisių fondas. Tarptautine taikos diena
- ↑ „Alfredo Nobelio testamento ištrauka“. Nobelio fondas. Suarchyvuotas originalas 2007 m. spalio 26 d. Nuoroda tikrinta 2008 m. kovo 31 d.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2007-10-26 siūlomas (pagalba) - ↑ „Suarchyvuota kopija“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013 m. birželio 9 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. birželio 9 d.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2013-06-09 siūlomas (pagalba) - ↑ Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus ‘Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’…“ [Rubšio ir Kavaliausko Biblija, LBD ekumeninis leidimas 1999 m.]
- ↑ Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais. [Rubšio ir Kavaliausko Biblija, LBD ekumeninis leidimas 1999 m.]
